Kai kurie žmonės, ieškodami tobulos darbo vietos, galų gale nusprendžia ją susikurti patys. Verslo vystymo ir finansų ekspertai tikina, kad kelyje į sėkmingą verslą būtina atsižvelgti į daugybę svarbių aspektų, kurių vienas pagrindinių – finansinės investicijos.
Su pradedančiais verslininkais dirbanti Vaida Morkūnaitė sako, kad norint sukurti net ir smulkųjį verslą, visų pirma reikia paruošti strateginių veiksmų planą, kuriame atsispindėtų per tam tikrą laiko tarpą norimas pasiekti tikslas bei kaip tai planuojama įgyvendinti. Taip pat svarbu apsvarstyti verslo idėjos potencialą – peržiūrėti rinkoje esančius konkurentus, išsigryninti savo pranašumą prieš juos, nepamirštant ir silpnųjų vietų bei stengiantis jas sustiprinti.
V. Morkūnaitė pažymi dar vieną būtiną detalę – potencialių klientų rinkos apžvalgą ir apsibrėžimą. Ji rekomenduoja daryti kiekybines bei kokybines apklausas, gauti kuo daugiau informacijos iš savo potencialių klientų ir taip įsivertinti, ar produktas jiems aktualus.
Verslumo ugdymo specialistė atskleidžia, kad kai kuriems verslams vienas kertinių aspektų yra investuotojų paieškos. Lietuvoje egzistuoja nemažai finansavimo priemonių jauniems verslams, tačiau jų pasirinkimas priklauso nuo verslo tipo. Ieškantiems investuotojų, V. Morkūnaitė pažymi, kad Lietuvoje įkurtas ne vienas rizikos kapitalo fondas, verslo angelų tinklas, kurie atidžiai seka rinkos naujokus, pastebi potencialą verslų, į kuriuos būtų galima investuoti.
Specialistė priduria, kad investuotojų neieškantys jaunieji verslininkai dažnai kreipiasi į viešąsias nacionalines Europos Sąjungos fondų programas, daugeliui naujų verslų kūrėjų padeda ir Užimtumo Tarnybos programos: „Šios programos dažnai turi labai aiškius atrankos kriterijus, kas apriboja galinčių kreiptis dėl finansavimo skaičių. Tokiu atveju nereikia pamiršti ir kitų pasirinkimų – santaupų panaudojimo ar skolinimosi. Pasirinkus pastarąjį variantą, jauno verslo atstovas turėtų įsivertinti savo finansinį pajėgumą, ateities perspektyvas bei siūlomas sąlygas – atsakingas požiūris čia yra būtinybė.“
V. Morkūnaitei antrina ir bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė, sakydama, kad prieš nuspręsdami pasiskolinti, jauni verslininkai kartais baiminasi, jog nepavyks tinkamai įgyvendinti finansinių įsipareigojimų ar iškils kitų sunkumų. Pasak finansų ekspertės, to išvengti tikrai įmanoma, jei atsižvelgiama į keletą svarbių taisyklių.
„Pradedantieji verslininkai iš vartojimo kredito bendrovių dažniausiai pageidauja nuo 10 iki 15 tūkst. eurų, mat neretu atveju verslo pradžiai jiems reikia tik apsirūpinti reikalingomis priemonėmis bei įranga. Reikiamą sumą norint gauti iš banko – prašoma pateikti verslo planą, tačiau jauni verslininkai ne visuomet jį turi. Pradedantiesiems dažniausiai prireikia santykinai gana nedidelės sumos, todėl jie yra linkę pasiimti asmeninę paskolą ir panaudoti ją saugiam verslo startui. Vienas iš pagrindinių sėkmingo verslo aspektų yra nuolatinis pajamų ir išlaidų skaičiavimas bei analizavimas. Besiskolinantieji turi būti atsakingi ir suvokti finansinių įsipareigojimų svarbą, skirti laiko asmeninių finansų organizavimui bei prireikus pakoreguoti prioritetus“, – sako finansų ekspertė.
Bendrovės turimais duomenimis, pastaraisiais metais iš bankų, vartojimo kredito bendrovių, giminių ar draugų skolinosi 29 proc. šalies gyventojų, kurių dalis pasiskolintus pinigus panaudojo verslui sukurti.
Kalbėdama apie finansines investicijas, verslumo ugdymo specialistė V. Morkūnaitė paaiškina, jog nėra įvardintos tikslios sumos, kuri būtų pakankama kokybiškam verslo startui. Anot jos, tai priklauso nuo verslo srities – ar tai fizinius produktus, ar paslaugas teikianti įmonė: „Jeigu kurtumėte įmonę, kuriai reikalingas tik kompiuteris, programinė įranga, internetas ir darbo vieta – užtektų mažesnės sumos. Steigiant gamybinę įmonę – priešingai – reikėtų investuoti kur kas daugiau, mat čia prireikia pirkti ar nuomotis gamybinę įrangą, patalpas, užtikrinti įvairias licencijas.“
