Nuotrauka: Įmonės nuotrauka / Įmonės nuotrauka
Pienas, kefyras, jogurtas, varškė – ekologiškų pieno produktų pasirinkimas parduotuvių lentynose platus. Tačiau kuo jie skiriasi nuo įprastų? Ekologiškam produktui keliami reikalavimai apima visą jo kelią – nuo ūkyje pagamintos žaliavos iki gamybos ir galutinio produkto prekybos lentynoje.
Vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių Baltijos šalyse „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ gamybos vadovės Dalios Norvilienės teigimu, vienas esminių skirtumų atsiranda dar iki pienui patenkant į gamybą – ekologiškiems produktams naudojamas sertifikuotas ekologiškas pienas. Tačiau vien juo reikalavimai neapsiriboja.
„Jei gaminame, pavyzdžiui, ekologišką jogurtą, svarbus ne tik pienas – reikalavimai taikomi ir kitoms žemės ūkio kilmės sudedamosioms dalims. Turime žinoti naudojamų žaliavų kilmę, užtikrinti jų atsekamumą, o gamybos metu ekologinei produkcijai skirtas žaliavas ir produktus atskirti nuo kitų. Vartotojas parduotuvėje mato galutinį produktą, tačiau iki jam patenkant į lentyną kiekvienas šios grandinės etapas turi atitikti nustatytus reikalavimus“, – sako D. Norvilienė.
Kaip tai atrodo gamykloje
„Pieno žvaigždžių“ filialas „Kauno pienas“ ekologinę ir neekologinę produkciją gamina naudodamas tuos pačius technologinius įrenginius, tačiau ne tuo pačiu metu. Ekologiški produktai gaminami atskiromis, iš anksto suplanuotomis partijomis, o prieš pradedant jų gamybą įranga išplaunama. Viso proceso metu žaliavos, pusgaminiai ir pagaminti produktai yra identifikuojami ir atskiriami.
Kaip tai vyksta praktiškai, D. Norvilienė iliustruoja ekologiško jogurto gamybos pavyzdžiu.
„Jo gamybai naudojamas pienas tik iš sertifikuotų ekologinių ūkių. Į gamyklą jis pristatomas atskiru, užrašu „Ekologiškas pienas“ pažymėtu pienovežiu ir priimamas į atskirą, prieš tai išplautą bei paženklintą talpą. Prieš pradedant ekologinę gamybą išplaunama visa įranga. Pienas pasterizuojamas ir nukreipiamas rauginimui į „Eko“ kortele pažymėtą talpą, o po rauginimo produktas fasuojamas naudojant taip pat „Eko“ skiriamuoju ženklu pažymėtą pakavimo įrangą“, – pasakoja D. Norvilienė.
Vis dėlto tai nereiškia, kad pats ekologiško pieno pasterizavimas ar jogurto rauginimas vyksta visiškai kitu būdu. Pagrindiniai skirtumai slypi žaliavų sertifikavime, ekologinėje gamyboje leidžiamų ingredientų parinkime, ekologinių žaliavų ir produktų atskyrime bei jų atsekamume. Tam registruojama žaliavų kilmė ir kiekiai, panaudoti ingredientai, pagamintos produktų partijos bei jų gavėjai – taip galima atsekti kiekvieną produkto partiją ir patikrinti, kad gamybos metu ekologinės ir neekologinės žaliavos ar produktai nebuvo sumaišyti.
Įmonė kasmet ekologinę gamybą kontroliuojančiai „Ekoagros“ pateikia duomenis apie pagamintų ekologiškų produktų ir jų gamybai sunaudotų žaliavų kiekius.
Šiuo metu „Kauno pienas“ gamina 11 skonių ekologiškų jogurtų – iš viso daugiau kaip 20 skirtingų prekinių vienetų. Jų gamybai per metus sunaudojama apie 1,5 tūkst. tonų ekologiško pieno. Pasak D. Norvilienės, pastaruosius penkerius metus ekologiškų jogurtų gamybos apimtys išlieka stabilios.
„Tarp mūsų gaminamų ekologiškų jogurtų vartotojai dažniausiai renkasi natūralų BIOS jogurtą be laktozės, o tarp jogurtų su vaisiais ir uogomis populiariausi yra mėlynių, braškių ir persikų skoniai. Pagrindinės šių produktų rinkos yra Lietuva, Latvija ir Estija, dalis produkcijos eksportuojama ir į kitas šalis“, – pasakoja ekspertė.
Ką renkasi pirkėjai
Pirkėjų pasirinkimą atspindi ir prekybos tinklų duomenys. Pasak „Rimi Lietuva“ kokybės ekspertės Živilės Butvilaitės, šiuo metu prekybos tinklo asortimente yra apie 50 ekologiškų pieno produktų.
Iš jų 14 priklauso pagrindinėms pieno produktų kategorijoms – tai pienas, grietinė, varškė ir varškės sūris, dar 35 – desertinių pieno produktų kategorijai, kurią daugiausia sudaro geriamieji ir valgomieji jogurtai bei varškės desertai. Tarp pirkėjų populiariausi yra ekologiški jogurtai ir pienas.
Prekybos tinklo duomenimis, ryškaus ekologiškų pieno produktų pardavimų sezoniškumo nefiksuojama – jų paklausa visus metus išlieka gana panaši. Tačiau pirkėjų pasirinkimui svarbi kaina: akcijų metu ekologiškų pieno produktų pardavimai reikšmingai suaktyvėja.
Ką pasako ekologinis ženklinimas
Rinkdamasis ekologišką pieno produktą pirkėjas renkasi ne tik tai, kas yra pakuotėje, bet ir tam tikrą ūkininkavimo būdą. Ekologiniuose ūkiuose taikomi konkretūs gyvūnų gerovės, laikymo ir šėrimo reikalavimai: galvijams turi būti sudaromos sąlygos ganytis, kai tai leidžia aplinkybės, jų auginimas grindžiamas kuo didesniu ganyklų panaudojimu, o pašarams taikomi ekologinės gamybos reikalavimai. Ekologinis ženklinimas leidžia pirkėjui atpažinti produktą, pagamintą laikantis šių reikalavimų, ir savo pasirinkimu palaikyti tokį ūkininkavimo būdą.
Pasak Ž. Butvilaitės, prekybos etape taip pat tikrinama, ar ekologišku ženklinamas produktas atitinka jam keliamus reikalavimus.
„Ekologiškus produktus įsigyjame tik iš sertifikuotų tiekėjų, tikriname jų sertifikatų galiojimą ir produktų ženklinimą. Taigi pirkėjas parduotuvėje mato paskutinį grandinės etapą, tačiau iki jo produktas jau būna perėjęs ne vieną kontrolės žingsnį“, – sako Ž. Butvilaitė.
Parduotuvėje paprasčiausias būdas atpažinti ekologišką produktą – ieškoti ES ekologinės gamybos logotipo, vadinamojo žaliojo lapo. Greta jo pateikiamas sertifikavimo įstaigos kodas ir žemės ūkio žaliavų kilmės nuoroda.
„Ekologiškų produktų, kaip ir kitų, sudėtis bei maistinė vertė gali skirtis. Todėl renkantis pieno produktą verta vertinti ne tik ekologinį ženklinimą, bet ir jo sudėtį bei maistingumo deklaraciją – priklausomai nuo to, kas svarbu pačiam vartotojui“, – sako Ž. Butvilaitė.
Informacija parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos projektą, skirtą ekologiškiems pieno produktams populiarinti Lietuvoje.
