Vyriausybė trečiadienį patvirtino valstybės, „Sodros“ ir Privalomo sveikatos draudimo fondų 2021 metų biudžetų projektus, kurie dabar keliaus į Seimą. Pagal patvirtintus projektus, konsoliduotas valdžios sektoriaus balansas kitąmet būtų neigiamas ir deficitas siektų 2,5 mlrd. eurų, arba 5 proc. prognozuojamo šalies BVP. Toks deficito dydis nebenustebino, nes apie panašų deficito dydį pastarosiomis savaitėmis buvo užsiminę keletas valdžios atstovų. Pateiktas biudžetas yra akivaizdžiai skatinantis ekonomiką 2021 metais padidėsiančios skolos sąskaita. Beje Finansų ministerija prognozuoja, kad biudžeto deficitas šiais besibaigiančiais 2020 metais sieks net 8,8 proc. BVP. Tai yra didesnis deficitas negu mūsų prognozuojamas 6,8 proc. BVP deficitas šiemet.
Kitų metų prognozuojamas 5 proc. BVP deficitas yra gana didelis, palyginus su tuo, kokius biudžetus yra patvirtinusios kitų euro zonos valstybių vyriausybės. Pavyzdžiui, Tarptautinis Valiutos Fondas prognozuoja, kad euro zonos valstybių biudžeto deficitas kitais metais bus 5 proc. BVP, arba toks pat, kaip ir planuojama Lietuvoje. Tačiau Lietuvos ekonomika šiemet smuks mažiausiai euro zonoje ir bene greičiausiai sugrįš į lygį, buvusį prieš pandemiją, todėl pakankamai keista matyti tokį pat, kaip ir daugelyje kitų valstybių, biudžeto deficitą. Beje, Latvijoje kitąmet planuojamas 3,9 proc., Estijoje – 6,9 proc. BVP biudžeto deficitas, tad mes atsidurtume per vidurį pagal būsimą deficitą, nors bent pirmąją krizės bangą išgyvenome gerokai lengviau.
Biudžeto projektui įtaką daro ir tai, kad jau nebe šis Seimas tvirtins kitų metų biudžetą
Didelių netikėtumų gyventojams ir verslui šis biudžeto projektas neturėjo pateikti. Mokesčių kitąmet keisti neplanuojama, o išmokos gyventojams, kaip ir tikėtasi, augs lėčiau. Viena vertus, gerai, kad šįkart pateikiant biudžeto projektą neatsirado staigmenų ir galima kalbėti apie mokesčių sistemos stabilumą. Suprantama, kad besibaigiant kadencijai ir vyraujant nežinomybei dėl pandemijos, Vyriausybė nenori erzinti nei gyventojų, nei verslo ir palieka naujų pokyčių iniciatyvą būsimai Vyriausybei.
Jau anksčiau buvo pranešta, kad Vyriausybei bus siūloma kitąmet vidutinę senatvės pensiją didinti 7,2 proc. – šis didinimas procentaliai būtų mažesnis negu pensija didėjo šiemet. Vaiko pinigai 2021 metais turėtų augti 10 eurų – iki 70 eurų. Gerokai lėčiau didės valdžios sektoriaus išlaidų atlyginimams krepšelis – panašu, kad jis kitąmet didės maždaug 2 procentais ir tai nėra gera žinia viešajame sektoriuje dirbantiems asmenims.
Vyriausybė priėmė gerą sprendimą patvirtinti 642 eurų minimalios mėnesio algos dydį kitąmet (5,8 proc. augimas, palyginti su šių metų minimalia mėnesio alga), bet paliko galimybę jį peržiūrėti gruodį, kai Finansų ministerija pateiks atnaujintą vidutinio darbo užmokesčio 2021 metais prognozę. Manome, kad šios prognozės sumažinimo tikimybė pagal dabartinę ekonomikos situaciją nėra didelė.
Kitų metų biudžeto išlaidas labai išpūs šiais metais inicijuotas Ateities ekonomikos DNR planas, kurio didžioji išlaidų dalis bus patirta kitąmet – planui įgyvendinti bus išleista 1,6 mlrd. eurų, o didžioji dalis finansavimo lėšų turėtų ateiti iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Tiesiogiai iš valstybės biudžeto reikės daugiau negu 200 mln. eurų. Šis Ateities ekonomikos DNR planas teoriškai atrodo kaip gera investicinė priemonė ir dabar išleisti pinigai galėtų kurti pridėtinę vertę ateityje. Deja, bet pastaruoju metu labai daug ženklų, kad labai skubama išleisti pinigus, nebesigilinant į šių investicijų atsiperkamumą.
Kitų metų biudžetas žada neblogus metus statybų sektoriui – valstybės investicijų programa kitais metais bus 250 mln. eurų didesnė negu šiemet, o daugiausiai padidės investicijos transporto ir švietimo sektoriuose. Investicijų programa didės dėl didesnio finansavimo iš ES struktūrinės paramos priemonių.
Biudžeto pajamų planas atrodo įgyvendinimas
Pirmiausiai reikia pabrėžti, kad Finansų ministerija planuoja, jog nominalus BVP 2021 m. augs 5,2 proc. (panašiai, kaip tikisi SEB bankas), todėl normalu tikėtis, kad nemažinant mokesčių, biudžeto pajamos augtų panašiu dydžiu. Pagal pateiktų biudžetų projektus, konsoliduotos biudžetų pajamos iš mokesčių didės 3,5 proc., o toks augimas neatrodo pernelyg optimistiniu.
Valstybė kitąmet tikisi gauti 4,1 mlrd. eurų pridėtinės vertės mokesčio, kai šiemet jo planuojama gauti 3,5 mlrd. eurų. Augimas atrodo didelis, bet reikia atsižvelgti, kad pagrindinė priežastis, kodėl šiemet PVM surinkimas atsilieka nuo plano, visgi yra galimybė pasinaudoti mokesčių nepriemokos priemone (tikėtina, kad šių metų pabaigoje PVM nepriemoka dėl COVID-19 metų pabaigoje bus ne mažesnė negu 500 mln. eurų).
Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio kitąmet, planuojama, sieks 3,5 mlrd. eurų ir bus vos 1,4 proc. didesnės negu numatoma gauti šiemet. Tai atrodo netgi konservatyviai, ypač, jeigu vidutinė alga kitąmet šalyje augs sparčiau negu 3,3 proc., kaip dabar tikisi Finansų ministerija.
Kiek neramina tai, kad kitąmet planuojama gauti vos 103 mln. eurų dividendų pajamų į valstybės biudžetą, kai šiemet planuojama gauti 218 mln. eurų dividendų. Atsižvelgus į tai, kad valstybės įmonės gali nesunkiai ir labai pigiai pasiskolinti investicijoms, toks atleidimas nuo dividendų kitąmet kelia nemažai klausimų.
Kitąmet ekonomiką pasieks daugiau negu šiais metais ES pinigų – iš 2014-2020 metų bei 2021-2027 metų ES struktūrinės paramos bei žemės ūkio finansavimo priemonių Lietuva gaus beveik 2,3 mlrd. eurų, kai šiems metams buvo prognozuotos 2 mlrd. eurų pajamos.
Būsima Vyriausybė ir Seimas vargu ar nuspręs sumažinti išlaidas, kurios yra dabar pateiktos biudžetų projektuose, todėl maža tikimybė, kad bus siekiama mažesnio biudžeto deficito kitąmet. Tą patį galima pasakyti ir apie mokestinius pokyčius – nauja Vyriausybė ir Seimas drąsesnių sprendimų, matyt imsis tik kitąmet, o šiemet bus linkę išlaikyti status quo padėtį.
Tadas Povilauskas
SEB banko ekonomistas
