Lietuva praras apie 2 mlrd. eurų investicijų į vėjo jėgaines Baltijos jūroje, jei biurokratai ir toliau naikins investicinę aplinką. Ilgus metus šalies institucijos beprecedentiškai užkerta kelią šios žaliosios energijos vystymui, inicijuojant įstatymo pakeitimus, trukdant veiklai jūriniuose plotuose. Kaip teigiama, tokiais būdais ne tik varžomas šalies ekonominis augimas, energetinis proveržis, bet ir atgrasomos įplaukos iš užsienio, nes verslams investuoti Lietuvoje tampa per daug rizikinga.
„Jau ilgiau nei 20 metų kovojame, kad Lietuvoje atsirastų jūriniai vėjo jėgainių parkai. Dar 2002 m. kreipėmės į LR Vyriausybę su prašymu dėl galimybės skirti teritoriją statybai Baltijos jūros priekrantėje. Tais pačiais metais su Susisiekimo ministerijai pavaldžia Lietuvos saugios laivybos administracija buvo galutinai suderintos tikslios galimos statybvietės koordinatės, o kitos suinteresuotos valstybės institucijos pateikė savo poziciją dėl projekto inicijavimo, palankią naujam energetikos proveržiui šalyje. Tačiau šiandien – 2025 m., o mūsų inicijuoti jūriniai vėjo jėgainių parkai – nėra realizuoti. Labai gaila, kad energetikos proveržiui ir milžiniškų investicijų įplaukoms į Lietuvą kliūtis kelia biurokratai, negalintys pagrįsti savo sprendimų“, – teigia UAB „Avec“ vadovas Tomas Brundza.
Nuo 2003 m. bendrovė AVEC vykdė intensyvią komunikaciją su valstybės institucijomis dėl vėjo jėgainių parko dydžio ir jų išsidėstymo schemos Baltijos jūroje, o 2008 m. ši programa jau buvo patvirtinta. Atitinkamai AVEC nuo 2009-ųjų ėmėsi poveikio aplinkai vertinimo (PAV) tyrimų dėl vėjo jėgainių vystymo vienoje iš Baltijos jūros zonų, kuriuos vykdė iki pat 2017 m. Kol buvo atliekami darbai, 2015 m. LR bendrasis planas buvo papildytas jūriniais plotais, kuriuose būtų galima statyti vėjo jėgaines.
„Pagal juos mūsų tyrinėjama teritorija pateko į LR bendrojo plano numatytus plotus jūrinės vėjo energetikos plėtrai vystyti, todėl tikėjomės, kad baigę PAV, galėsime iškart kreiptis į ministeriją dėl konkurso inicijavimo statyti vėjo jėgaines, kadangi atitiksime atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo sąlygas. Deja, nutiko tai, ko nesitikėjome“, – sako T. Brundza.
2017 m. bendrovei baigiant PAV procesus, tų pačių metų liepą įvyko atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) pakeitimai. Buvo nurodyta, kad konkursai galės būti inicijuojami po to, kuomet Vyriausybė parengs strateginį PAV ir specialųjį planą.
„Nors ir įstatyme buvo įvesti pakeitimai, vis tiek reguliavime išliko sąlyga, kad konkursą į atitinkamą jūrinį plotą vėjo elektrinių parko statyboms zoną gali inicijuoti, bet kuris asmuo, atitinkantis AIEĮ nustatytus reikalavimus. 2017 m. mes užbaigėme PAV ataskaitos rengimą ir ją suderinome su visomis institucijomis, o Aplinkos apsaugos agentūra jai pritarė. Pastaroji pateikė raštą, kad mums leidžiama ūkinė komercinė veikla, vėjo jėgainių parką jūroje įrengti teritorijoje C, kurioje bendra parko galia siektų 266 MW“, – sako UAB „Avec“ vadovas.
Jo teigimu, nuo 2017 m. AVEC laukė, kol Vyriausybė parengs strateginį PAV ir specialųjį planą. Kuomet teisės aktai buvo parengti, AVEC kreipėsi dėl konkurso inicijavimo, kadangi turėjo ir tebeturi galiojantį PAV. Tačiau 2022 m. Energetikos ministerija atsisakė pradėti konkurso inicijavimą ir atmetė AVEC paraišką, po kurios prasidėjo teisinis kelias su valstybės institucija.
„Niekaip negalime suvokti, kokiu pagrindu buvo priimtas toks sprendimas, nes atitikome visus privalomus kriterijus. Mūsų bendrovės iniciatyva nuo pat 2002 m. Lietuvoje prasidėjo jūrinės energetikos įgyvendinimas bei plėtra, nes iki tol ir net iki 2011 m. joks teisinis reguliavimas neegzistavo. Dėl šio ministro sprendimo 2022 m. birželį kreipėmės į teismą, prašant pagrįsti tokių veiksmų teisėtumą. 2023 m. buvo paskirtas posėdis, o 2024 m. gauta mums palanki nutartis buvo apskųsta. Beveik po metų – 2025-ųjų balandžio 30 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas imsis bylos nagrinėjimo. Apmaudu, kad švaistomas ne tik mūsų laikas, bet ir investuotojų pasitikėjimas dėl tokių ar panašių atvejų. Lietuva per šalies biurokratus tampa nepatrauklia investicine aplinka dėl teisinio reguliavimo nepastovumo, rizikų ir galimai užprogramuotų nesėkmių“, – sako T. Brundza.
Kaip teigia jis, šis nepagrįstas valdininkų trukdymas iš šalies atima milžiniškas investicijas: „Dėl tokio atsainumo ir prieš kelis metus priimtų sprendimų, mūsų šalis praranda net apie 2 mlrd. investicijų ir galimybę turėti mažesnes elektros kainas šalyje.“
AVEC (Alternatyviosios Vėjo Energetikos Centras) yra seniausiai Lietuvoje jūrinės vėjo energetikos srityje dirbanti bendrovė, veiklą pradėjusi 2002 metais. AVEC nuo įkūrimo pradžios kryptingai dirba dėl jūrinio vėjo jėgainių parko projekto Lietuvoje įgyvendinimo, vykdo aktyvią visuomeninę veiklą propaguojant jūrinę vėjo energetiką. Bendrovė – Lietuvos vėjo energetikų asociacijos narė ir yra organizavusi daugelį debatų su mokslo, visuomeninėmis, verslo ir valstybinėmis organizacijomis bei institucijomis dėl jūrinės vėjo energetikos projekto įgyvendinimo ir vystymo perspektyvų šalyje.
