Daugybei žmonių per pastaruosius metus teko keisti kasdienius įpročius, gyvenimo būdą, o visa tai gana ryškiai paveikė ir žmonių emocinę būklę. Psichologai tikina, jog karantino metu buvo stebimi nuotaikos svyravimai, išaugo nerimo jausmas ir baimė dėl ateities. Susiduriant su tokiais sunkumais, rekomenduojama atsigręžti į fundamentalius gyvenimo malonumus – net mėgiamų patiekalų gaminimas gali tapti puikia terapija, padėsiančia kovoti su prasta emocine savijauta.
Prisitaikymas prie naujų sąlygų – nelengvas iššūkis
Pandemija kardinaliai pakeitė žmonių kasdienybę ir sujaukė visą socialinio gyvenimo sričių amplitudę: sumažėjo kelionių, dalis neteko darbų, kurį laiką buvo smarkiai apribotos pramogos, paslaugos, griuvo planai, kas ne vienam sukūrė bejėgiškumo ir suvaržymo jausmus. Psichologė Upė Varžgalytė Gvozdė paaiškina, jog pandeminio laikotarpio sukelta sumaištis paliko gilią žymę žmonių psichologinėje sveikatoje.
„Karantinas neišvengiamai paveikė visas gyvenimo sritis, nuo sveikatos iki santykių, darbo bei finansų. Kadangi šios krizės suvaldymas nuo mūsų beveik nepriklauso, dažnam gali kilti bejėgiškumo jausmas, kuris sukelia nemenką riziką susidurti su depresiniais sutrikimais, pasireiškiančiais sunkiai kontroliuojamomis emocijomis”, – aiškina specialistė pridurdama, kad sunkumai, kurie buvo išgyvenami iki karantino, taip pat niekur nedingo. Pasaulį užklupusi pandemija tik dar labiau pagilino visas neišspręstas asmenines psichologines bėdas.
Visgi, E. U. Varžgalytė Gvozdė tikina, jog karantinas taip pat suteikė laiko apmąstyti asmenines vertybes ir tikslus bei galimybę labiau branginti kasdienio gyvenimo akimirkas, tokias kaip susitikimai su draugais, aktyvus laisvalaikis, nevaržomos kelionės, gurmaniškos patirtys įvairiuose restoranuose ar jaukūs pasisėdėjimai su draugų kompanija prie vakarienės stalo.
Maisto svarba gerai psichologinei būsenai
Psichologė įvardija, kad streso bei nervinės įtampos mažinimui stiprią įtaką gali daryti ir skanus, visavertis maistas. Anot jos, net tam tikrų medžiagų bei vitaminų kaip D ar B trūkumas gali sukelti nuotaikų kaitą. Pernelyg mažas dėmesys mitybai gali sulėtinti medžiagų apykaitą, prisidėti prie prastėjančio imuniteto bei ligų išsivystymo, kas dar labiau sustiprintų patiriamus neigiamus išgyvenimus.
„Žvelgiant į maistą, kaip į energijos ir vitaminų šaltinį – jo reikšmė yra nenuginčijama, tačiau lepinimasis mėgiamais patiekalais taip pat sukelia teigiamas emocijas, o jų gaminimo procesas gali virsti hobiu, padedančiu atsipalaiduoti, nusiraminti, susidėlioti mintis. Karantino metu daugybė žmonių pamilo būtent šį atsipalaidavimo būdą, kas ne tik paskatino naujų įgūdžių įgijimą, bet ir leido pasireikšti fantazijai, eksperimentuoti, o tai taip pat puikiai veikia emocinę būseną“, – sako E. U. Varžgalytė Gvozdė.
Lietuviškų pagardų ir padažų gamintojo UAB „Daumantai LT” prekės ženklo vadovas Domas Grinkevičius tikina, jog karantinas maisto mylėtojams leido artimiau susipažinti su maisto ruošos namuose ypatybėmis bei priminė apie patiekalų gaminimą gryname ore. Anot jo, tokias tendencijas rodo augantys salotų bei BBQ padažų pasirinkimai.
„Karantino suvaržymai paveikė ne tik žmonių kasdienybę, bet ir valgiaraščius. Jau kurį laiką stebime, kad būtent ryškesnį skonį turintys maisto produktai, įdomesni patiekalai tampa prioritetu, apsilankant prekybos centre. Nuo pandemijos sukeltos įtampos pailsėti norintys maisto mylėtojai nevengia eksperimentuoti virtuvėje ar ant grilio. Pirkėjai ieško įdomesnių alternatyvų mėsos, daržovių ir salotų pagardinimui – šią vasarą jie dėmesį labiausiai atkreipia į naujus, egzotiškus skonius, renkasi įdomesnių ingredientų turinčius padažus”, – sako D. Grinkevičius.
Savo emocine sveikata rūpintis – būtina
Psichologė E. U. Varžgalytė Gvozdė pažymi, kad šiltasis metų periodas yra itin tinkamas laikotarpis pagerinti savo psichologinei sveikatai. Ji pataria išmokti ne tik lepinti save smulkiais malonumais, tokiais kaip skanus maistas, išvykos į gamtą, bet ir susikurti tinkamą dienos ritmą, kuriame būtų vietos laisvalaikio pramogoms.
„Emocinę būseną išlaikyti padeda užsiėmimas mėgstama veikla, socializacija, kurios itin trūko karantino metu, bendravimas su artimaisiais, draugais. Kai kuriuos žmones pandemija iš tiesų paskatino keisti požiūrį, labiau rūpintis savo sveikata, emocijomis, dažniau rodyti dėmesį artimiesiems, mėgautis ir vertinti kasdienybės teikiamas galimybes”, – aiškina psichologė.
Ji priduria, kad psichologinės sveikatos stabilumui labai svarbu bent 7–8 valandos nepertraukiamo miego, pilnavertė ir reguliari mityba, fizinio aktyvumo palaikymas. Sportuojant ar mankštinantis, kūne išsiskiria medžiagos, kurios reguliuoja svarbius organizmo procesus, todėl net ir nedidelis fizinis aktyvumas gali atnešti daug teigiamų pokyčių, jei atliekamas reguliariai. Tuo tarpu miegant, kūnas ir psichika ilsisi, yra apdirbami bei nuslopinami kilę sunkumai, įvairūs vidiniai konfliktai, įtampa ir stresas.
