Maždaug 3 iš 4 šalies gyventojų mano, kad jų poreikius visiškai patenkinti galinti pensija šiandien turėtų sudaryti 600 eurų ir daugiau. Tuo metu vidutinė pensija, kuri šiuo metu siekia apie 365 eurus, priimtina atrodo tik 1 proc. respondentų. Be to, didžioji dalis lietuvių įsitikinę, kad valstybė turėtų užtikrinti mažiausiai 75 proc. jų būsimosios pensijos dydžio. Tokią šalies gyventojų nuomonę atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
„Apklausos rezultatai rodo, kad daugumos lietuvių lūkesčiai dėl pensijos bent 2–3 kartus prasilenkia su realia situacija ir valstybės galimybėmis. Gera žinia yra tai, kad dirbantieji gali šią situaciją pakeisti, papildomai kaupdami II ir III pakopos pensijų fonduose arba pasirinkdami kitą būdą taupyti savo senatvei. Papildomas individualus kaupimas senatvei šiandien gali geriausiai užtikrinti, kad po kelių dešimtmečių išėjus į pensiją mūsų pajamos labiau atitiks iki tol gautą darbo užmokestį“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Investavimo galimybės į nekilnojamo turto paskolas
Kaip rodo apklausa, gyventojai kelia aukštus lūkesčius valstybės indėliui į jų senatvės pensiją − 40 proc. apklaustųjų tikisi, kad valstybė 100 proc. patenkins jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje. 43 proc. apklausos respondentų teigia, kad valstybė turėtų užtikrinti apie 75 proc., o 13 proc. – apie 50 proc. juos tenkinančios pensijos sumos.
Lūkesčiai pensijai – nuo 600 iki 1 tūkst. eurų
Didžioji dalis šalies gyventojų nurodo, kad jų lūkesčius atitinkanti pensija turėtų siekti mažiausiai 600 eurų, tačiau nuomonės dėl konkretaus pensijos dydžio skiriasi.
Remiantis apklausos duomenimis, 21 proc. mano, kad ori pensija turėtų sudaryti 601–700 eurų, kone kita tiek (20 proc.) tenkintųsi 701–800 eurų siekiančia pensija, 23 proc. norėtų gauti nuo 801 iki 1 tūkst. eurų siekiančią pensiją. Daugiau kaip 1 tūkst. eurų siekiančią pensiją nurodo norintys gauti 9 proc. šalies gyventojų.
Tuo metu 501–600 eurų pensija pasitenkintų 17 proc. šalies gyventojų, o mažesne kaip 500 eurų – 7 proc. gyventojų.
Pasak T. Gudaičio, lūkesčius pageidaujamam pensijos dydžiui dažnai apibrėžia dabartinės pajamos – kuo jos didesnės, tuo būsimos pensijos lubos aukštesnės. Vis dėlto bent 1 iš 3 šalies gyventojų, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, nurodo palyginti aukštą norimos pensijos ribą, tai yra, mažiausiai 800 eurų.
„Panašu, kad jų poreikius atitinkančią pensiją gyventojai vertina atsižvelgdami į dabartines savo pajamas, o nemaža dalis ją susieja su vidutiniu atlyginimu šalyje. Akivaizdu, kad valstybė neturi galimybės mokėti tokio dydžio pensijų, tad visi dirbantieji šalies gyventojai, reguliariai kaupdami senatvei, gali gauti reikšmingą priedą prie būsimos „Sodros“ pensijos ir taip užsitikrinti poreikius patenkinančias pajamas senatvėje“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.
Pensijos dydžiui įtakos turi ir gyvenamoji vieta, ir amžius
Remiantis apklausos rezultatais, norimos pensijos dydžiui įtakos turi gyvenamoji vieta. Pavyzdžiui, didmiesčių gyventojai jų poreikius atitinkančiomis dažniausiai linkę vadinti 801–1000 eurų siekiančias pensijas. Tuo metu rajonų centrų, miestelių ir kaimo vietovių gyventojų lūkesčiai ne tokie aukšti – jie įvardija 501–600 eurų siekiančias pensijas.
Pasak T. Gudaičio, skirtingų amžiaus grupių gyventojų lūkesčiai pensijos dydžiui taip pat skiriasi.
„Beveik pusė jauniausios 18–25 m. grupės respondentų mano, kad ori pensija turėtų sudaryti daugiau kaip 800 eurų. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad tokio amžiaus jaunuoliai dar tik įsilieja į darbo rinką ir pradeda savo karjeras, tad pensinio amžiaus riba jiems dar tikrai labai toli. Be to, jaunimo optimizmas gauti didesnę pensiją tampa tikrai realus, jei nuo pat karjeros pradžios pensijai imama kaupti papildomai“, − komentuoja „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Natūralu, kad kuo vyresnė gyventojų amžiaus grupė, tuo lūkesčiai dėl orios pensijos tampa mažesni. Pavyzdžiui, didesnioji dalis 36–45m. amžiaus respondentų mano, kad ori pensija turėtų sudaryti 701-800 eurų, tuo metu tarp 56 m. ir vyresnių šalies gyventojų vyrauja lūkestis dėl 601-700 eurų siekiančios orios pensijos.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 010 gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
Saulius Abraškevičius
Atstovas spaudai
Komunikacijos departamentas
„Swedbank“, AB
