15.6 C
Joniškis
2024 / 07 / 03

Atvėsus orams dažnai sergate? Kalta gali būti ir išbalansuota žarnyno mikrobiota

Ar jau skaitėte?

Norintys išvengti virusų, žino, kaip svarbu stiprinti imunitetą ir laikytis tinkamos rankų higienos, tačiau žarnyno mikrobiotos svarba – prisimenama gana retai. Kaip paaiškina „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis, žmogaus žarnyne aptinkama maždaug 60 proc. imuninių ląstelių, kurios ne tik padeda atpažinti blogąsias bakterijas, bet ir saugo organizmą nuo įvairių susirgimų. Tad kaip padėti sustiprinti organizmą ir pagerinti jo gynybines funkcijas, kuomet siaučia virusai?

- Reklama -

Subalansuota žmogaus žarnyno mikrobiota kasdien atlieka didelį nematomą darbą – saugo organizmą nuo įvairių žalingų bakterijų poveikio, dalyvauja vitaminų sintezėje, palengvina mineralų pasisavinimą, čia taip pat glūdi dauguma imuninių ląstelių. Visgi šiuolaikinio žmogaus žarnyno mikroflorą gali išbalansuoti daugybė veiksnių: įvairios ligos, vartojami medikamentai, chroniškas stresas, prastas darbo ir poilsio režimas, žalingi įpročiai, sutrikusi hormonų pusiausvyra. Tačiau bene svarbiausią vaidmenį, rūpinantis žarnyno mikrobiota, atlieka mityba.

Iliustracinė nuotrauka iš socialinių tinklų.

„Gerųjų bakterijų disbalansas gali atsirasti ir dėl neracionalios mitybos, kai vartojamas maistas yra nevisavertis – per mažai skaidulų, salotų, sezoninių daržovių, vaisių. Neigiamos įtakos taip pat turi nesaikingai vartojamas cukrus, dirbtiniai saldikliai, perdirbti maisto produktai, pusfabrikačiai. Tad jeigu valgote daug minėtų produktų, miegate po kelias valandas ir kasdien susiduriate su stresu, iš tiesų gali būti, kad jūsų mikrobiota nebėra tokia stipri“, – sveikos mitybos svarbą primena D. Auškalnis.

Žarnyno mikroflorą neretai bandoma „sureguliuoti“ ir drastiškais būdais: žarnyno valymais, neva detoksikuojančiomis arbatomis. Vis dėlto, tai gali turėti liūdnų pasekmių, nes dažnu atveju iš organizmo yra pašalinami skysčiai ir gali grėsti dehidratacija, sutrikti vidaus organų veikla. Užuot įtikėjus nepatvirtintais mitais ir kenkiant savo sveikatai, vaistininkas ragina mitybos racioną papildyti probiotikų savo sudėtyje turinčiais produktais: kefyru, jogurtu, mėlynuoju ir brandintu sūriu, raugintomis daržovėmis, kombuča.

Gerųjų bakterijų nauda visam organizmui

D. Auškalnis atskleidžia, kad ne visi pacientai supranta probiotikų svarbą organizmui, ypač sergant įvairiomis infekcijomis ir vartojant antibiotikus, todėl neretai tenka priminti rinktis atitinkamus maisto produktus arba probiotikų preparatus. Probiotikai, dar vadinami gerosiomis bakterijomis, padeda išvengti žarnyno mikrofloros išsibalansavimo įvairiais gyvenimo atvejais, pavyzdžiui vartojant stiprius vaistus, kurie naikindami ligas sukeliančias bakterijas, neigiamai paveikia ir natūralią organizmo mikroflorą.

„Probiotikų vaidmuo organizmui yra itin svarbus ne tik dėl to, kad dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, aminorūgščių ir vitaminų gamyboje. Gerosios bakterijos taip pat neleidžia nusilpti imuninei sistemai ir padeda išsaugoti atsparumą įvairioms ligoms: peršalimui, grybeliui ar kitoms virusinėms infekcijoms. Be to, sumažina dažnų antibiotikų pašalinių poveikių, tokių kaip viduriavimas, pilvo pūtimas, tikimybę“, – sako vaistininkas.

- Reklama -

Jis primena, kad gerosios bakterijos taip pat padeda geriau įsisavinti magnį, geležį, kalcį ir padeda natūraliai pašalinti toksinus bei sureguliuoti žarnyno peristaltiką. Neretai vartojantys probiotikus pastebi teigiamus pokyčius ir išvaizdoje – atstačius disbalansą žarnyne, sumažėja bėrimų, alerginių odos reakcijų. Visgi, D. Auškalnis įspėja, kad nors probiotikų preparatai gali būti vartojami profilaktiškai, tačiau tai jokiu būdu neatstoja sveikų įpročių.

„Balansą geriausiai padeda išlaikyti kompleksinis gyvenimo būdas, kai visavertė mityba yra derinama su kitomis sveikos gyvensenos taisyklėmis. Nereikėtų pamiršti, jog organizmui taip pat reikalingi ir prebiotikai – maistinės skaidulinės medžiagos, skatinančios gerųjų bakterijų dauginimąsi. Šių medžiagų turi svogūnai, česnakai, smidrai, kiaulpienių lapai. Žarnyno mikroflorą teigiamai veikia ir alyvuogių aliejus, riebi žuvis, kiaušiniai, ciberžolė. Visa tai turėtų atsidurti mūsų lėkštėje kuo dažniau.

Ne išimtis ir fizinė veikla – jau yra atlikta mokslinių tyrimų, kurie patvirtina, kad fizinis krūvis gali daryti teigiamus mikrofloros pokyčius, didinant gerųjų bakterijų kiekį žarnyne“, – akcentuoja sveikatos ekspertas ir priduria, kad probiotikus rekomenduojama vartoti valgio metu.

TOP naujienos

„Bambukiniai“ indai. Ar visuomet tai saugus pasirinkimas?

Pastaraisiais metais vis plačiau rinkoje platinami iš plastiko pagaminti stalo ir virtuvės indai, į kuriuos pridėta bambuko ar kitų „natūralių“ medžiagų. Dažniausiai tai daugkartiniam...

Naujos statybos ar renovuotas senas butas – ką pirkti apsimoka labiau?

Atsakymo į klausimą, kokį butą pirkti – naujos ar senos statybos – panašu, ilgai ieškoti nebereikia. Kaip teigia nekilnojamojo turto (NT) ekspertas Remigijus Pleteras,...

Nauja pažangi chirurginė įranga leis dar labiau padidinti pacientų saugumą

Vienas iš privačios medicinos lyderių Lietuvoje Medicinos diagnostikos ir gydymo centras investuoja į šiuolaikinę chirurgijos įrangą ir įsigijo Lietuvoje dar naują keturis kartus didesnės...

SAVAITGALIUI: Mažojo princo kelionė Švytinčių dinozaurų festivalyje

Metų ratas vėl apsisuko kosminiu greičiu. Rodos, vos vakar žmonės mėgavosi vasaros malonumais, atostogomis ir niūrius šešėlius vaikančia šviesa. Tačiau dienos ir vėl trumpėja....

Žinomų moterų plaukų grožiu besirūpinanti G. Eimantaitė-Armalė: „Į konkurenciją žiūriu kitu kampu“

Buvusi TV laidų „Pokyčių istorijos“ ir „Būk sveikas“ vedėja, plaukų priauginimo specialistė ir grožio akademijos „Elitera“ įkūrėja Gintarė Eimantaitė-Armalė šiai dienai džiaugiasi ne tik sėkmingu verslu, bet ir naujai aplankiusiais motinystės džiaugsmais. Šis etapas...

Prezidentas: skiepijimas nuo COVID-19 Lietuvoje turi būti pradedamas gruodžio 27-ąją

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte, su kuria aptarė Europos Komisijos planą gruodžio 27 dieną visoje Europos Sąjungoje pradėti ES piliečių vakcinavimą nuo koronaviruso.Europos medicinos agentūrai gruodžio 21...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS